plaštaka

plãštaka sf. (1) Kv, plaštakà (3^b) K 1. SD40, Q185, H, R12, MP125, SGII83 anat. rankos galas nuo riešo, delnas su pirštais: Plaštakoje skiriami riešo, delno ir pirštų kaulai rš. Jis su dėkingumu paėmė į platų savo delną jos mažytę plaštaką rš. Par šlaunį vaikui telžk su plaštaka J. Su plãštakomis pliaukščio[ja] iš džiaugsmo J. Diedas terkšt plãštaka bobai per pasturgalį Prng. Iš piktumo teip rėžė plaštaka į akmenį BsV385. Plãštakomis mušė ing veidą DP158. Pusbernėliai nakties joja, plaštakėles linksmai ploja LTR(Vb). ║ Klp, Plik delnas. 2. R, K toks ilgio, storio matas (delno plotis): Senovė[je] miera, arba saikas, ilgumo ir platumo toksai buvo: ninkštis, arba colis, pirštas, plaštaka, gniaužta, sprindis S.Dauk. Siūtas valinis par plaštaką platumo suvystyti kūdikiui J. Perniai lašiniai buvo par plãštaką storumo Ktk. Lašiniai kap per plãštaką storio Dkš. Atarėžė drobės juostą sulig plãštaka Kp. Pamezgėk par kokią plãštaką, ir užteks Trg. Pamatėme vokietuką su balta krūtine prie mergos jau tik plaštakos atstume bestovintį BsMtII57. Aukštesnis plaštaka SC77. Plaštaka tur jos ilgumas būti ir plaštaka tur jos platumas būti BB2Moz28,16. | Šitai mano dienos kaip ir plaštaka (trumpos) yra pas tave BBPs39,6. Šitai dienos mano yra plaštakos metas po tavo akim MT24. 3. ruožas, plotas: Kitoj pusėj [tvoros] siaura plaštaka žolyno, paskui griovis I.Simon.

◊ vė́jus gáudyti plãštakomis užsiimti niekais: Tos motriškos vė́jus plãštakoms gáudo Tl. Mažą iš to žmogaus gali turėti naudą, kursai visada vėjus plaštakomis gaudo I.